Atomi si elementi mė i vogėl i materies nė kimi.
Teksti kėkues ėshtė gabim.
Teksti kėkues ėshtė gabim. Ju lutem pėrdorni vetėm shkronja dhe numra pėr tekstin kėrkues.
Kategoritė
Komenti nuk u shtua
Komenti juaj nuk u shtua. Ju lutem kontrolloni komentin dhe provojeni pėrsėri.
Komenti u shtua
Komenti juaj u shtua dhe do jetė i dukshėm automatikisht.

Atomi si elementi mė i vogėl i materies nė kimi.

Atomi ėshtė grimca mė e vogėl qė ndėrton cdo substancė.

Atomi ėshtė i pėrbėrė nga bėrthama dhe elektronet me ngarkesė elektrike negative qė rrotullohen rreth saj, nė brendėsinė e bėrthamės gjejmė neutronet qė janė thėrrmija pa ngarkesė elektrike dhe protonet me ngarkesė elektrike pozitive.
Atomi ėshtė i pėrbėrė nga bėrthama dhe elektronet me ngarkesė elektrike negative qė rrotullohen rreth saj, nė brendėsinė e bėrthamės gjejmė neutronet qė janė thėrrmija pa ngarkesė elektrike dhe protonet me ngarkesė elektrike pozitive.
Nga: Xhesjana Topalli
Publikimi: 30/05/2017 21:55

Pėr herė tė parė ky term ėshtė pėrdorur nga filozofi i Greqisė sė lashtė Demokriti (460 p.e.s.-370 p.e.s.) i cili me kėtė fjalė emėrtonte atė element tė materies qė nuk ndahet mė d.m.th atomi greqisht atomo (±Äæ¼æ) = fjalė e pėrbėrė nga parafjala a=pa + tomo, temno=presė, ndaj, ajo qė nuk pritet mė.

Atomi ėshtė grimca mė e vogėl qė ndėrton cdo substancė. Njė substancė e thjeshtė pėrbėhet nga atome tė tė njėjtit lloj. Mė pas Xhon Daltoni i vėrtetoi botėkuptimet e filozofėve Demokriti dhe Leukipi. Ai doli nė pėrfundim se materia ėshtė e ndėrtuar prej grimcave tė vogla tė cilat nuk mund te ndahen prej tij me metoda kimike.

Kėto grimca janė atomet. Kemi edhe eksperimentin e Radhėrfordit. Ai mori njė fletė ari dhe e bombardoi atė me rreze alfa. Kur rrezet shkuan nė qendėr, ato devijuan. Shkaku ishte se kishte protone me ngarkesė pozitive dhe afėr ishin protonet tė cilat janė pa ngarkesė. Rreth bėrthamės rrotullohen elektronet tė cilat janė pa ngarkesė.

Atomi ėshtė i pėrbėrė nga bėrthama dhe elektronet me ngarkesė elektrike negative qė rrotullohen rreth saj, nė brendėsinė e bėrthamės gjejmė neutronet qė janė thėrrmija pa ngarkesė elektrike dhe protonet me ngarkesė elektrike pozitive. Pėr ēdo atom nė gjendje normale numri i protoneve ėshtė i barabartė me numrin e elektroneve. Kur numri protoneve ėshtė i barabartė me numrin e elektroneve atėherė themi qė atomi ėshtė neutral.

Ndėrsa kur atomi humb njė ose mė shumė elektrone ngarkesa e tij nuk ėshtė mė neutrale (zero), sepse duke humbur ngarkesat negative tė elektroneve, atij i kanė mbetur vetėm ngarkesat pozitive tė protoneve nė bėrthamė, atėherė themi se atomi ėshtė shndėrruar nė njė jon pozitiv ose kation.

Ndėrsa, kur atomit i bashkohen njė ose mė shumė elektrone, ky nuk ėshtė me neutral, sepse i janė shtuar elektrone me ngarkesa negative, pra edhe njė herė kemi tė bėjmė me shndėrrimin e njė atomi nė njė jon por kėsaj radhe jon negativ ose anion.

Qė atomi ėshtė i pandashėm mund tė thuhej kur ne nuk e njihnim akoma natyrėn e njė atomi, tani mund te konfirmojmė qė atomet janė tė ndashėm sepse edhe humbja e njė elektroni do te thotė ndarje e tij. Pėr mė tepėr shkenca ka ecur shumė pėrpara saqė tani ėshtė e mundur edhe ndarja e bėrthamės sė njė atomi, ky veprim quhet fision nuklear dhe ėshtė i mundur nė centralet nukleare.

Atomet e elementve tė ndryshėm bashkėveprojnė ndėrmjet tyre dhe gjatė kėtij bashkėveprimi njėri nga elementėt ka aftėsi tė japė elektrone, ndėrsa elementi tjetėr ėshtė i prirur tė marrė elektrone nė shtresėn e jashtme. Atomet janė grimca tė imėta tė materies.

Secili lloj i atomeve ka masėn e caktuar. Pėr shembull masa e atomit tė hidrogjenit ėshtė e njohur.

Ajo ėshtė e pėrbėrė nga: protonet (p-), elektronet (e+), neutrone(n0).

Meqėnėse atomet jane grimca shumė tė imta, masat e tyre nuk mund tė maten me peshore. Peshoret mė tė sakta janė peshoret e kuarcit qė kanė njėsi tė rendit nano 10 nė fuqi -9. Pėr kėtė arsye duhet tė pėrdoret njė njėsi e pėrshtatshme pėr matjen e tyre. Masa e elektronit ėshtė 9,1*10 nė fuqi -28g. Masa e protonit ėshtė 1,673*10 nė fuqi -24g. Ndėrsa masa e neutronit ėshtė afėrsisht sa masa e protonit 1,675*10 nė fuqi -24g.

Reklamė

Komentet (0)

Kontrolloni emrin dhe provojeni pėrsėri.
Kontrolloni vendodhjen dhe provojeni pėrsėri.
Kontrolloni komentin dhe provojeni pėrsėri.
Fjalėkalimi nuk ėshtė i saktė. Shkruani fjalėkalimin siē shihet nė fotografi dhe provojeni pėrsėri.
Shtoni komentin tuaj




Ju keni edhe 1000 karaktere


Shkruani fjalėn qė shikoni nė fotografi
1O&

Sharje dhe gjuhė agresive nuk lejohen nė Perspekti.