Kuptimet e fjalės Ekonomi

Prespekti sjell pėr ju kuptimet qė ka fjala Ekonomi.

1. Tėrėsia e marrėdhėnieve nė prodhim qė i pėrgjigjet njė shkalle tė caktuar tė zhvillimit tė forcave prodhuese nė njė rend shoqėror. Ekonomia socialiste. Ekonomia kapitaliste. Ekonomia feudale.

2. Gjendja materiale dhe financiare e njė vendi, e njė krahine, e njė dege tė veprimtarisė prodhuese etj., degė e veprimtarisė prodhuese me njė strukturė e organizim tė caktuar. Ekonomia popullore. Ekonomia kombėtare. Ekonomi e pavarur. Ekonomi e planifikuar. Ekonomi e zhvilluar (e prapambetur). Ekonomi shumėdegėshe. Ekonomia bujqėsore (industriale, blegtorale, pyjore, ujore). Ekonomia komunale. Forcojmė ekonominė.

3. Njėsi prodhimi, sidomos nė bujqėsi, sė bashku me mjetet dhe veglat qė zotėron. Ekonomi e vogėl (e madhe). Ekonomi kolektive (kooperativiste). Ekonomi ndihmėse.

4. Tėrėsia e shkencave qė studiojnė marrėdhėniet nė prodhim, gjendjen materiale e financiare tė njė vendi etj. si edhe degėt e ndryshme tė veprimtarisė prodhuese. Fakulteti i ekonomisė. Studion pėr ekonomi. Ekonomia politike shkenca qė studion ligjet e prodhimit, tė kėmbimit dhe tė shpėrndarjes sė tė mirave materiale nė shkallė tė ndryshme tė zhvillimit tė shoqėrisė njerėzore; lėnda mėsimore qė jep njohuritė e nevojshme tė kėsaj shkence nė shkollė; bised. Teksti qė pėrmban kėto njohuri.

5. Gjendja materiale e njė familjeje.

6. Rregull a masė nė shpenzime; kursim. Pėrdor (harxhoj) me ekonomi. Bėj ekonomi e shpenzoj a e pėrdor diēka me kujdes e me rregull; bėj kursime.

Ekonomi shtėpiake lėndė mėsimore nė shkollėn tetėvjeēare qė u mėson nxėnėsve si tė mirėmbajnė shtėpinė, si tė gatuajnė, si tė qepin etj.