Nėse kėrkoni tė jeni me patjetėr tė suksesshėm, kini parasysh kėto 3 gjėra.
Teksti kėkues ėshtė gabim.
Teksti kėkues ėshtė gabim. Ju lutem pėrdorni vetėm shkronja dhe numra pėr tekstin kėrkues.
Kategoritė
Komenti nuk u shtua
Komenti juaj nuk u shtua. Ju lutem kontrolloni komentin dhe provojeni pėrsėri.
Komenti u shtua
Komenti juaj u shtua dhe do jetė i dukshėm automatikisht.

Nėse kėrkoni tė jeni me patjetėr tė suksesshėm, kini parasysh kėto 3 gjėra.

Henry Ford njė herė tha: "Nėse mendoni qė mundeni, apo nuk mundeni, zakonisht keni tė drejtė."

Nėse kėrkoni tė jeni me patjetėr tė suksesshėm, kini parasysh kėto 3 gjėra.
Nėse kėrkoni tė jeni me patjetėr tė suksesshėm, kini parasysh kėto 3 gjėra.
Nga: Xhesjana Topalli
Publikimi: 02/10/2017 14:31

Ishte thjesht njė nga thėniet e Fordit dhe ai ka thėnė shumė. Por, pas mė shumė se 70 viteve nga vdekja e tij, njė projekt kėrkimesh i financuar nga Fondacioni i Shkencave Kombėtare tregon njė sėrė provash qė e mbėshtesin kėtė teori.

Kėrkimi u pėrqendrua nė studentėt e kolegjit, veēanėrisht nė faktorėt e studimit qė i bėnin mė tė prirur drejt tė mėsuarit, tė vazhduarit tė shkollės dhe pėrfundimit tė saj. Tre zbulime sėbashku konkluduan nė atė qė quhet rregulli i Henry Ford: Tė mėsosh tė besosh te vetja dhe aftėsitė, sipas studimeve empirike, ju bėjnė mė tė prirur tė keni sukses.

Nė vijim gjeni pėrfundimet e studimit dhe mėsoni si t'i pėrdorni pėr tė pėrmirėsuar jetėn.

Jo thjesht njė studim: njė studim i studimeve.

Projekti i financuar nga NSF pėrfshiu 12 psikologė, doktorė tė universiteteve dhe mjeshtra tė mendimit, tė cilėt rishikuan raportet e rreth 61 studimeve eksperimentale mbi studentėt e kolegjeve dhe suksesin.

Raporti zbuloi tre faktorė kryesorė qė parashikuan arritje mė tė mėdha nė tė gjitha disiplinat dhe pavarėsisht nga ndikues si rezultatet e testeve tė nxėnėsve ose statusi socio-ekonomik.

Faktorėt pėrfshinin:

1. Zhvillimin e ndjenjės sė pėrkatėsisė.

Ky faktor i parė ka tė bėjė me shkallėn nė tė cilėn studentėt besojnė se "i pėrkasin kolegjit, pėrshtaten mirė dhe janė tė integruar nė shoqėri", sipas njė pėrmbledhjeje qė citoi njė nga bashkėautorėt e studimit, Fred Oswald, njė profesor i psikologjisė Nė Universitetin Rajs. Nga 61 studimet e pėrfshira, mė shumė se 50 zbuluan se thjesht ndjenja sikur i pėrkisnin shkollės kishte njė ndikim pozitiv nė notat e nxėnėsve.

2. Mundėsimi i njė "mentaliteti tė rritjes".

Lexuesit e rregullt tė kėsaj kolone do tė dinė se ne jemi tė gjithė rreth mentalitetit tė rritjes. Pėrqafimi i besimit se inteligjenca nuk ėshtė njė atribut fiks, qė mund tė forcohet pėrmes pėrdorimit si njė muskul, kishte njė ndikim tė fortė nė suksesin e nxėnėsve. Nga 61 studime, 75% kanė zbuluar se pėrqafimi i njė mentaliteti tė rritjes, pėrmirėson ndjeshėm rezultatet e studentėve.

3. Tė ketė qėllime dhe vlera personale tė artikulueshme.

Sė fundmi, 83% e studimeve, zbuluan se studentėt qė pėrqafuan "qėllimet personale dhe vlerat qė i perceptojnė tė jenė tė lidhura drejtpėrdrejt me arritjen e njė tė ardhmeje," prireshin tė ishin tė suksesshėm. Pėrsėri, rezultati u mat nė krahasim me rezultatet e studentėve.

Vetėm sepse kėta tre faktorė kanė kuptim pėr ne nuk do tė thotė domosdoshmėrisht se jemi tė aftė nė zhvillimin e tyre.

Pra, si mund ta arrini kėtė qėllim? Ēelėsi ėshtė qė me tė vėrtetė t'i besoni kėta tre faktorė - dhe mendohet se njė mėnyrė pėr ta bėrė kėtė mund tė jetė shkrimi i tyre.

Sipas Oswald, studimet nė projektin NSF shpesh pėrfshinin ushtrime praktike qė studentėt mund tė pėrdorin pėr tė pėrmirėsuar ndjenjėn e tyre tė pėrkatėsisė, pėrqafimin e tyre tė njė mentaliteti tė rritjes dhe aderimin e tyre nė vlerat bazė. Njė "gjetje e jashtėzakonshme", sipas studimit, ishte shkalla nė tė cilėn "shkrimi i tyre pėrmirėson mentalitetin e brendshėm dhe ndėrpersonal".

Pėr shembull, studentėt qė u ėshtė kėrkuar tė "shkruajnė pėr rėndėsinė e temave tė kursit nė jetėn e tyre ose nė jetėn e njė anėtari tė familjes ose tė njė shoku tė ngushtė" panė zhvillim pozitiv. Njė ilaē tjetėr pėrfshiu atė qė tingėllon si njė manipulim i mėshirshėm, duke i bėrė studentėt tė ndihen mė shumė nė shtėpi nėpėrmjet kėtyre historive dhe reflektimeve. "Vėshtirėsitė shoqėrore janė po aq tė zakonshme sa edhe tė pėrkohshme".

Ta themi thjesht, duke i shkruar ato nė njė mėnyrė qė thekson se tė gjithė ndihen jashtė vendit ndonjėherė dhe se shumica prej nesh arrijnė ta kapėrcejnė atė, do ta pėrmirėsojė situatėn. Dhe kjo sugjeron qė bėrja e njė pėrpjekjeje tė ndėrgjegjshme pėr tė shqyrtuar kėto besime, ndoshta me anė tė ditarit ose ushtrimeve tė tjera me shkrim, mund tė ndihmojė nė zhvillimin e tyre.

Siē ka thėnė dikur shkrimtari Flannery O'Connor, "shkruaj sepse nuk e di se ēfarė mendoj deri sa tė lexoj atė qė them".

Reklamė

Komentet (0)

Kontrolloni emrin dhe provojeni pėrsėri.
Kontrolloni vendodhjen dhe provojeni pėrsėri.
Kontrolloni komentin dhe provojeni pėrsėri.
Fjalėkalimi nuk ėshtė i saktė. Shkruani fjalėkalimin siē shihet nė fotografi dhe provojeni pėrsėri.
Shtoni komentin tuaj



Ju keni edhe 1000 karaktere


Shkruani fjalėn qė shikoni nė fotografi
N'10U

Sharje dhe gjuhė agresive nuk lejohen nė Perspekti.