10 zbulimet astronomike mė tė rėndėsishme.
Teksti kėkues ėshtė gabim.
Teksti kėkues ėshtė gabim. Ju lutem pėrdorni vetėm shkronja dhe numra pėr tekstin kėrkues.
Kategoritė
Komenti nuk u shtua
Komenti juaj nuk u shtua. Ju lutem kontrolloni komentin dhe provojeni pėrsėri.
Komenti u shtua
Komenti juaj u shtua dhe do jetė i dukshėm automatikisht.

10 zbulimet astronomike mė tė rėndėsishme.

Astronomia ėshtė njė shkencė qė studion objekte qiellore tė tilla si yjet, galaktikat, planetėt, kometat dhe fenomene jashtė atmosferės sė Tokės, si pėr shembull rrezatimi i sfondit kozmik.

Astronomia ėshtė njė shkencė qė studion objekte qiellore tė tilla si yjet, galaktikat, planetėt, kometat dhe fenomene jashtė atmosferės sė Tokės.
Astronomia ėshtė njė shkencė qė studion objekte qiellore tė tilla si yjet, galaktikat, planetėt, kometat dhe fenomene jashtė atmosferės sė Tokės.
Nga: Xhesjana Topalli
Publikimi: 30/09/2017 19:37

Astronautėt na tregojnė imazhet mė tė bukura e planetėve tė largėt me ndihmėn e teleskopėve.

Nė kėtė listė paraqiten zbulimet mė tė rėndėsishme qė astronautėt kanė zbuluar ndėr vite.

Lėvizja e yjeve dhe planetėve

Mijėra vjet mė parė yjet dhe planetėt, kanė qenė objekte hulumtimesh dhe studimesh nga grekėt e lashtė, babilonasit, egjiptianėt, indianėt, maja dhe persianėt. Yjet kanė qenė pjesė e praktikave fetare dhe navigacion qiellor dhe orientim. Yjet mė tė shndritshėm dhe planetėve u janė vėnė emra qė pėrfaqėsonin personazhe mbretėrore, mitologjike dhe kafshėsh. Astronomėt islamikė nė Mesjetė, vendosnin emra arab pėr shumė yje qė janė nė pėrdorim dhe nė ditėt e sotme dhe shpiken instrumente tė shumta astronomike, tė cilat mund tė llogaritnin pozicionet e yjeve. Katalogėt e parė tė yjeve janė krijuar nga Eudosso di Cnido (shekulli V-IV,para Krishtit) dhe Ipparco di Nicea (shekulli II, para Krishtit).

Nė fillim tė shekullit tė nėntėmbėdhjetė, William Herschel (1738-1822), ishte astronauti i parė qė paracaktoi shpėrndarjen e yjeve nė qiell. Megjithatė, shekulli i XX, u karakterizua nga shumė pėrparime shkencore mbi studimin e yjeve dhe njė ndihmė tė veēantė e dha edhe zhvillimi i fotometrisė. Nė vitin 1921, fizikani amerikan Albert A. Michelson (1852-1931), kreu matjen e parė tė njė diametri yjor me ndihmėn e njė interferometrisė optike. Nga kėto vėrejtje, u formua ideja e hershme pėr mocionet e planetėve dhe natyra e Diellit, Hėnės dhe Tokės. Gjithashtu, Isac Njuton zbuloi forcėn e tėrheqjes gravitacionale, qė mbi planetėt vepron forca tėrheqėse e Diellit.

Teoria heliocentrike

Nikola Koperniku (1473-1543), ishte njeriu i parė qė propozoi teorinė heliocentrike tė sistemit diellor. Puna e tij u korrigjua dhe u zgjerua nga revolucioni shkencor ndėr vite. Koperniku studioi nga dijetarėt grek dhe arabė, por edhe nga studimet dhe hulumtimet e tij ai arrit nė pėrfundimin se Toka nuk ishte qendra e universit dhe sė bashku mė trupat e tjerė qiellorė tė sistemit diellor, duke pėrfshirė planetėt, asteroidet, meteoritėt, kometat rrotullohen rreth Diellit dhe boshtit tė vet. Dielli ėshtė ylli nė qendėr tė sistemit diellor qė prodhon dritė e nxehtėsi, tė cilat janė tė domosdoshme pėr jetėn nė tokė. Dielli ėshtė ylli mė i madhe nė sistemin diellor.

Ligjet e Keplerit

Nė vitin 1609, astronomi Gjerman Johannes Kepler (1571-1630) i tregoi botės se planetėt lėviznin rreth Diellit nė orbitat eliptike tė tyre. Kėshtu, orbitat eliptike janė njė nga zbulimet mė tė rėndėsishme nė fushėn e astrologjisė. Nė librin "Mysterium Cosmograhicum" 1597, ai publikoi rezultatet e para mbi studimet e bėra mbi sistemin diellor.

Nė kėtė libėr, Kepleri zgjeroi punėn e Nikola Kopernikut, ku Dielli ishte nė qendėr tė universit dhe 6 planetė vėrtiten rreth tij. Nė "Astronomia Nova", Kepleri paraqiti dy ligjet qė mbajnė emrin tij, ndėrsa ligji i tretė ėshtė paraqitur nė "Harmonices mundi libri quinque", 1619. Tre ligjet e Keplerit pėrcaktuan lėvizjen e planetėve rreth Diellit, qė lėvizin nė orbita eliptike, shpejtėsinė e tyre rreth diellit dhe raporti ndėrmjet periudhės sė rrotullimit tė planetit rreth Diellit dhe pėrmasave tė elipsės ėshtė konstant.

Hėnat e Jupiterit

Galileo Galileu (1564-1642), ėshtė konsideruar si njė nga dijetarėt mė tė mėdhenj tė kohės moderne. Ai shpiku teleskopin e parė pėr qėllime astronomike. Nė vitin 1610, me teleskopin e krijuar nga ai, zbuloi 63 Hėnat ose siē quhen ndryshe satelitėt qė rrotullohet rreth planetit tė Jupiterit. Ato ishin Hėnat e para tė Jupiterit e zbuluara nė krahasim me planetėt e tjerė. Zbulimi i Galileos ishte njė pikė kryesorė nė favor tė teorisė heliocentrike tė Nikola Kopernikut dhe studimeve tė tij, sė bashku mė tė dhėnat e tjera tė reja nga teleskopi i tij: faza e Venus dhe malet nė Hėnė. Gjithashtu, ndėr vite u vetėtuan se Toka dhe planetėt e tjerė kanė Hėna.

Rruga e Qumėshtit

Frederick William Herschel (1738-1822), ishte njė fizikan dhe astronom gjerman, qė u mundua tė pėrcaktonte shpėrndarjen e yjeve nė qiell. Ai krye njė seri pamjesh nė 600 drejtime dhe numėroi yjet pėrgjatė ēdo linje syri. Me ndihmėn e teleskopėve, ai arriti tė bėnte zbulimet mė tė rėndėsishme tė periudhės: nė vitin 1787, satelitėt e planetit tė Uranit, Titani dhe Oberon, ndėrsa nė vitin 1789, Mimante dhe Encelado, satelitėt e Saturnit. Nė librin "On the Construction of the Heavens", 1785, ai pėrshkroi strukturėn tredimensionale tė galaktikės tonė qė quhet "Rruga e Qumėshtit". Galaktika ėshtė njė grumbull lėndėsh, yjesh, sistemesh planetare, planetėsh, mjegullnajash tė gazat, re pluhuri. Gjithashtu, ai hartoi tre katalogė duke pėrfshirė 2.500 pjesė pluhuri tė galaksisė.

Teoria e relativitetit

Albert Einstein (1879-1955), ishte njė fizikan i rėndėsishėm tė shekullit tė XX. Ai ėshtė i njohur nė botė me teorinė e tij tė relativitetit. Nė vitin 1905, nė artikullin e tij "Mbi Elektrodinamikėn e trupave nė lėvizje" propozoi teorinė e relativitet, e cila ėshtė vepra e tij kryesore dhe konsiderohet si bazė shkencore e pikėnisjes sė teorive fizike nė pėrgjithėsi. Ajo ēon shumė njerėz drejt pėrfundimeve dhe filozofike, dhe mė tej, koncepte jashtė fushės se fizikės mbi hapėsirėn dhe kohėn.

Einstein ka publikuar mė shumė se 300 dokumente shkencorė dhe inteligjenca, origjinaliteti i tij ka bėrė qė tė formohet emri "Einstein" sinonimi i fjalės "gjeni". Albert Einstein ėshtė nderuar me shumė ēmime akademike dhe shkencore dhe nė vitin 1912, atij i ėshtė dhėnė ēmimi "Nobel" nė fizikė.

Zgjerimi i Universit

Deri para fillimit tė shekullit XX, i vetmi mendim i pėrhapur nė tė gjithė botėn e shkencės ishte se "universi ruan njė gjendje konstante dhe ka ekzistuar pėrherė pa fillim". Por kėrkimet, vėzhgimet dhe rezultatet e marra prej aparaturave moderne vėrtetuan se universi ėshtė nė lėvizje. Astronauti Amerikan Edwin Hubble (1889-1953), ndryshoi pikėpamjen e universit. Ndėrsa po vėzhgonte qiellin me njė teleskop, zbuloi se yjet dhe galaktikat largoheshin vazhdimisht nga njėra-tjetra. Njė univers, ku ēdo gjė lėviz vazhdimisht duke u larguar prej ēdo gjėje tjetėr, nėnkupton njė univers vazhdimisht nė zgjerim. Vėzhgimet e kryera nė vitet nė vazhdim vėrtetuan se universi ėshtė nė zgjerim e sipėr.

Radio Astronomia

Radio Astronomia, ėshtė njė degė e astronomisė qė studion rrezatimet me valė tė madhe, dhe ėshtė e ndryshme nga format tjera tė astronomisė vėzhguese mbi valėt e radios dhe trajtohet si valė e jo sifotonetet diskrete. Ajo ėshtė zbuluar nga inxhinieri dhe fizikani Amerikan Karl Guthe Jansky (1905-1950), nė vitin 1930. Edhe pse disa vale tė radios prodhohen nga objekte astronomike nė formėn e emisionit termik, shumica e emisioneve tė radios qė ėshtė vėne re nga Toka ėshtė parė nė formė tė rrezatimi sinkrotron, e cila prodhohet kur elektronet luhaten rreth fushave magnetike. Pėrveē kėsaj, njė numėr i vijave spektrale tė prodhuara nga gazi ndėryjore, janė tė vėzhgueshme nė valėt e gjata. Njė shumėllojshmėri tė gjerė tė objekteve janė tė dukshme nė valėt e gjata, duke pėrfshirė, gazet ndėryjore dhe bėrthamat e galaktikave aktive. Radio Astronomia ka bėrė tė mundur edhe zbulimin e shumė yjeve dhe galaksive.

Rrezatimi i sfondit mikrovalė

Fizikani Amerikan, Arno Penzias dhe astronomi Robert Wilson, zbuluan nė vitin 1964 rrezatimin e sfondit mikrovalė, ndėrsa po punonin me njė tip tė ri antenash pėr valė tė shkurtra. Nė Kozmologji, "Cosmic Microwave Background Radiation - CMBR" - rrezatimi i sfondit mikrovalė, ėshtė rrezatimi elektromagnetik e teorisė sė pranuar tė Big Bangut, ku universi ynė fillon nė njė pikė tė vetme dhe u zgjerua me kalimin e viteve. Gjatė zgjerimit tė tij, universi ka pėsuar disa faza revolucionare. Kur u formuan atomet e para, hapėsira u bė transparente te rrezatimi, duke liruar energjinė qė njihet sot si rrezatimi i sfondit mikrovale. Mė pas iu nėnshtrua njė epoke tė errėt pėr shkak tė mungesės sė burimeve tė energjisė yjore. Materia e akumuluar nė rajonet e dendura, formoi retė e gazit dhe yjet e hershėm qė gradualisht u bashkuan pėr tė formuar galaktikat e parė. Me kalimin e kohės, kėto u larguan shumė, dhe tani njihen si grupet e galaktikave. Zbulimi i rrezatimit i sfondit mikrovalė, ka dhėnė prova eksperimentale nė favor tė teorive kozmologjike.

Ekzoplaneti

Ekzoplaneti ėshtė njė planet qė nuk bėn pjesė nė sistemin diellor dhe ėshtė njė yll i ndryshėm nga i Tokės. Astronautėt kanė besuar se ekzoplanetėt kanė ekzistuar qė nė lashtėsi. Mė 5 Tetor tė vitit 1995, astronomėt Zviceranė, Michael Mayor dhe Didier Queloz, tė dy tė diplomuar nė Universitetin e Gjenevės, zbuluan planetin e parė jashtė sistemit diellor qė i ngjasonte Diellit nė afėrsi tė yllit 51 Pegasi. Ditė mė vonė, 12 Tetor, studiuesit Amerikanė Geoff Marcy dhe Robert Butler, konfirmuan se kishin zbuluar njė tjetėr planet tė ngjashėm. Sot, rreth 500 ekzoplanete tė tjerė janė zbuluar.

Reklamė

Komentet (0)

Kontrolloni emrin dhe provojeni pėrsėri.
Kontrolloni vendodhjen dhe provojeni pėrsėri.
Kontrolloni komentin dhe provojeni pėrsėri.
Fjalėkalimi nuk ėshtė i saktė. Shkruani fjalėkalimin siē shihet nė fotografi dhe provojeni pėrsėri.
Shtoni komentin tuaj




Ju keni edhe 1000 karaktere


Shkruani fjalėn qė shikoni nė fotografi
h92>'

Sharje dhe gjuhė agresive nuk lejohen nė Perspekti.