Inteligjenca Artificiale

Inteligjenca artificiale (IA) i referohet aftėsisė sė njė kompjuteri pėr tė kryer funksione dhe arsyetime qė aktualisht janė tipike vetėm tė mendjes njerėzore.

Shpesh termi Inteligjencė Artificiale i referohet edhe degės sė shkencės kompjuterike qė ka pėr qėllim krijimin e saj.

Tekstet e librave pėrkufizojnė kėtė fushė si studimi dhe krijimi i agjentėve inteligjentė ku njė agjent inteligjent ėshtė njė sistem qė e percepton mjedisin e tij dhe merr masa pėr tė maksimizuar shanset e tij pėr sukses.

John McCarthy, i cili solli termin mė 1956, e pėrkufizon si "shkenca dhe inxhinieria e bėrjes sė makinave inteligjente".

Fusha u themelua mbi pohimin se njė veti qėndrore e njerėzve, inteligjenca (urtėsia e njeriut) mund tė pėrshkruhet me hollėsi tė mjaftueshme sa tė mund tė simulohet nga njė makinė. Kjo ngre ēėshtje filozofike pėr natyrėn e mendjes dhe etikėn e krijimit tė qenieve artificiale, ēėshtje tė cilat janė trajtuar nga miti, trillimi dhe filozofia qė nė lashtėsi.

Historia e krijimit tė Inteligjencės Artificiale

Nė lashtėsi, krijimi i makinave dhe qenieve artificiale janė paraqitur nė mitet greke, si Talosi i Kretės, robotėt e artė tė Hefestit dhe Galatea e Pigmaljonit.

Mekanika ėshtė zhvilluar nga filozofėt dhe matematikanėt qė nė antikitet. Studimi i logjikės ēoi direkt nė shpikjen e kompjuterit dixhital, elektronik tė programueshėm, bazuar nė punėn e matematikanit Alan Turing dhe tė tjerė. Teoria e llogaritjes e Turing sugjeroi se njė makinė qė vepron mbi simbole tė thjeshta si 0 dhe 1, mund tė simulojnė ēdo arsyetim tė mundshėm matematikore.

Kjo, sė bashku me zbulimet e rishta nė neuroshkencė, teorinė e informacionit dhe kibernetikė, frymėzoi njė grup tė vogėl studiuesish tė fillojnė tė marrin seriozisht mundėsinė e ndėrtimit tė njė truri elektronik.

Fusha e studimit pėr Inteligjencėn Artificiale ėshtė themeluar nė njė konferencė nė kampusin e Dartmouth College nė verėn e vitit 1956. Tė pranishmit, pėrfshirė John McCarthy, Marvin Minsky, Allen Newell dhe Herbert Simon, u bėnė krerėt e studimit nė Inteligjencėn Artificiale pėr disa dekada. Ata dhe studentėt e tyre shkruan programet qė, pėr shumicėn e njerėzve, ishin thjesht tė mahnitshme: kompjuterėt zgjidhnin problema tė algjebrės, duke vėrtetuar teorema logjike dhe tė duke folur anglisht. Nga mesi i viteve 1960, hulumtimi nė SHBA u financuar kryesisht nga Departamenti i Mbrojtjes dhe laboratorėt ishin tė shpėrndarė pėrreth globit.

Themeluesit e Inteligjencės artificiale ishin thellėsisht optimistė pėr tė ardhmen e fushės sė re: Herbert Simon parashikoi se makina do tė jetė nė gjendje, brenda njėzet vjetėsh, tė bėjė ēfarėdo pune qė mund tė bėjė njė njeri dhe Marvin Minsky e mbėshteti, duke shkruar se problemi i krijimit tė "inteligjencės artificiale", do tė jetė zgjidhur nė thelb.

Hulumtimi

Problemi i pėrgjithshėm i simulimit apo krijimit tė njė inteligjence, ėshtė i ndarė nė disa nėn-problemeve. Kėto pėrbėhen nga tipare tė veēanta ose aftėsi qė studiuesit do tė donin tė shfaqte njė sistem inteligjent. Tiparet e pėrshkruara mė poshtė kanė tėrhequr mė shumė vėmendje.

Kėrkuesit e hershėm tė Inteligjencės Artificiale kanė zhvilluar algoritme qė imitojnė hap-pas-hapi arsyeshmėrinė qė njerėzit e pėrdorin kur duan tė zgjidhin mistere ose tė japin pėrfundime logjike. Nė fund tė viteve tė 1980-ta dhe 1990-ta, hulumtuesit e IA zhvilluan po ashtu metoda tė suksesshme pėr tu pėrballur me informacion tė pakompletuar ose tė pasigurt, duke vėnė nė punė koncepte nga probabiliteti dhe ekonomia.

Pėr probleme tė vėshtira, shumica e algoritmeve mund tė kėrkojnė burime tė panumėrta kompjuterike - pėrvoja me njė "eksplodim kombinatorik": njė sasi e memories ose kohės sė kėrkuar tė kompjuterit bėhet astronomike kur problemet shkojnė pas madhėsisė sė paracaktuar. Kėrkimi pėr mė shumė algoritme pėr zgjidhjen e problemeve ėshtė njė prioritet i lartė pėr hulumtuesit e IA-ve.

Qeniet njerėzore zgjidhin shumicėn e problemeve tė tyre duke pėrdorur gjykime tė shpejta, intuitive mė shumė se me ndėrgjegje, pėrfundim hap-pas-hapi qė hulumtuesit e hershėm tė IA-ve ishin tė gjendje tė modelonin. IA-tė kanė shėnuar progress nė imitimin e kėtij lloji tė zgjidhjes sė problemeve: agjetėt e mishėruar theksojnė rėndėsinė e aftėsive sensorimotorike tė arsyetimit tė lartė; rrjeti nervor kėrkon pėrpjekje pėr tė simuluar strukturėn brenda trurit qė i jep rritje kėsaj aftėsia; qasjet statistikore tė IA-ve imitojnė natyrėn probabilistike tė aftėsive njerėzore pėr tė menduar.